Kategorija: LKU grupės naujienos

LKU kredito unijų grupė, vienijanti 45 kredito unijas ir jas prižiūrinčią Lietuvos centrinę kredito uniją (LCKU), ir toliau nuosekliai augina tvarią veiklą pagrindžiančius rodiklius. Per 2021 metų pirmąjį ketvirtį konsoliduota grupė uždirbo 917 tūkst. Eur neaudituoto grynojo pelno – 17,4 % daugiau negu prieš metus tuo pačiu laikotarpiu, kai pelnas siekė 781 tūkst. Eur.

„Šių metų pirmąjį ketvirtį užtikrintai tęsėme pradėtus darbus, išlaikydami artimus ryšius su vietinėmis bendruomenėmis, verslininkais ir ūkininkais šalies miestuose bei regionuose. Po kredito unijų reformos LKU grupės unijos kasmet stiprėja, augina pelningumo rodiklius ir tokiu būdu tampa vis konkurencingesne finansinių paslaugų alternatyva Lietuvos gyventojams“, – teigia LCKU administracijos vadovas, valdybos pirmininkas Mindaugas Vijūnas.

Skaičiuojama, kad pagrindinės veiklos pajamų struktūra pastarąjį ketvirtį kito. Grynosios palūkanų pajamos, palyginus su 2020 m. kovo mėnesiu, buvo 18,8 % didesnės ir siekė daugiau nei 4,976 mln. Eur (2020 m. – 4,187 mln. Eur). Grynųjų paslaugų ir komisinių pajamų gauta 70 tūkst. Eur – 23,9 % mažiau negu pernai (2020 m. – 92 tūkst. Eur).

LKU kredito unijų grupės bendras konsoliduotas turtas kovo 31 d. pasiekė 578,3 mln. Eur sumą. Šis rodiklis nuo metų pradžios paaugo 2,2 %. Tuo tarpu visą grupę prižiūrinčios LCKU valdomas turtas per tris šių metų mėnesius susitraukė 1,9 % iki 199,4 mln. Eur.

Neaudituotais duomenimis, LKU kredito unijų grupės priežiūrą ir kontrolę vykdanti LCKU per pirmus tris šių metų mėnesius uždirbo 136 tūkst. Eur grynojo pelno – 52,8 % daugiau negu per 2020 m. pirmąjį ketvirtį, kai suma siekė 89 tūkst. Eur. Taip pat augo ir grynosios palūkanos, kurių LCKU uždirbo 702 tūkst. Eur arba 21,6 % daugiau negu pernai (2020 m. – 577 tūkst. Eur).

Neaudituotais duomenimis, LCKU bendras kapitalo pakankamumo reikalavimas siekė 25,98 % (normatyvas – 13,2 %), o LKU konsoliduotos grupės – 15,74 % (normatyvas – 11,8 %).

Gyventojų ir verslo finansavimas

Gyvenimui ir verslo veiklai pamažu grįžtant į įprastas vėžes, stebėtas konsoliduotos LKU kredito unijų grupės paskolų portfelio augimas. Paskolų portfelis per tris mėnesius ūgtelėjo 5,3 % iki 437,58 mln. Eur. Per metus nuo 2020 m. kovo mėnesio portfelis augo daugiau nei penktadaliu – 21,37 %.

Žvelgiant atidžiau į paskolų portfelio struktūrą, per metus ketvirtadaliu – 25,7 % – išaugo kreditų su nekilnojamojo turto įkeitimu dalis, kurių bendra vertė praėjus pirmam ketvirčiui siekė 222,18 mln. Eur (2020 m. – 176,6 mln. Eur). Tuo tarpu vartojimo kreditų portfelis, palyginus su praėjusiais metais, augo neženkliai – 1,18 % iki 21,59 mln. Eur (2020 m. – 21,34 mln. Eur). Viena to priežasčių – dėl koronaviruso pandemijos ir šalyje įvesto karantino akivaizdoje sumažėję gyventojų vartojimo poreikiai.

Net ir pandemijos metu verslo kreditavimo nestabdžiusios kredito unijos pirmuosius tris metų mėnesius ir toliau aktyviai veikė šioje srityje. Kreditų verslui LKU kredito unijų grupėje suteikta 33,6 % daugiau negu prieš metus už 102,8 mln. Eur (2020 m. – 76,9 mln. Eur).

Praėjusiais metais LKU grupei priklausančios kredito unijos solidarizavosi su kitomis Lietuvos bankų asociacijai priklausančiomis finansų įstaigomis ir pasirašė paskolų moratoriumą, galiojusį iki šių metų kovo 31 d. Pagal jį gyventojams ir verslui, susidūrusiems su COVID-19 pandemijos pasekmėmis, suteikta galimybė atidėti turimų paskolų grąžinimą.

Iš viso kredito unijų grupėje dėl koronaviruso pandemijos atidėtos paskolos sudarė 26,4 mln. Eur, iš kurių 16,4 mln. Eur buvo pritaikytos moratoriumo sąlygos. Pirmojo ketvirčio pabaigoje aktyvių atidėjimų paskoloms sudarė 0,3 mln. Eur.

Žemės ūkio kreditavimas ir lengvatiniai kreditai

Per pirmąjį ketvirtį LKU grupės kredito unijų suteiktų kreditų žemės ūkiui pokytis kilo neženkliai, palyginus su praėjusiais metais, ir aktyvių sutarčių vertė laikotarpio pabaigoje siekė 93,06 mln. Eur (2020 m. – 92,17 mln. Eur). Naujai sudarytų sutarčių per metus vertė – 8 mln. Eur. Didžioji dalis visų žemės ūkiui suteiktų kreditų buvo skirti investicijoms – patalpų, žemės, žemės ūkio technikos pirkimui.

Nuo 2020 m. LKU grupės kredito unijos aktyviai dalyvauja UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondo (ŽŪPGF) skatinamosiose finansinėse priemonėse kaip finansų tarpininkės. Lengvatiniai kreditai teikiami pagal tris priemones: pirmine gamyba užsiimantiems ūkio subjektams, taip pat ūkio subjektams, nukentėjusiems COVID-19 ligos protrūkio metu, ir ūkininkams, per pastaruosius trejus metus nukentėjusiems nuo nepalankių klimato reiškinių.

Pagal šias priemones, kovo 31 d. duomenimis, su esamais ir naujais kredito unijų nariais pasirašyta 313 kredito sutarčių, kurių bendra vertė – 33 mln. Eur.

Sulėtėjo gyventojų taupymas

Praėjusiais metais vyravęs ekonominis neapibrėžtumas išryškino taupymo svarbą, tačiau pastaroji tendencija prasidėjus 2021-iesiems kiek atslūgo. Neaudituotais duomenimis, kovo 31 d. kredito unijų grupės indėlių portfelio suma, įskaitant ir santaupas einamosiose sąskaitose, siekė 498,63 mln. Eur ir per ketvirtį augo vos 0,6 % arba 3 mln. Eur. Viena to priežasčių – padidėjusios gyventojų išlaidos nekilnojamam turtui įsigyti.

Vis dėlto pastarąjį ketvirtį LKU grupės kredito unijose kito indėlių portfelio struktūra: indėlių iki pareikalavimo mažėjo 8,9 mln. Eur, tačiau terminuotųjų indėlių dalis augo 12,1 mln. Eur. Didžiausią indėlių portfelio dalį – 63,56 % arba 316,9 mln. Eur – kovo mėnesio pabaigoje sudarė terminuotieji indėliai.

Taip pat dar kovo mėnesį buvo sudaryta galimybė fiziniams asmenims tapti kredito unijų nariais nuotoliniu būdu per narystės savitarnos sistemą.

„Prie sistemos jau prisijungė daugiau nei 20 kredito unijų ir vis ženklesnis procentas gyventojų tampa kredito unijų nariais nuotoliniu būdu. Vis dėlto stabilus klientų aptarnavimo vietų skaičius regionuose patvirtina, jog vienas iš mūsų prioritetų – išlikti artimomis finansų įstaigomis tiek fiziškai, tiek elektroniniais kanalais“, – teigia LCKU Informacinių technologijų ir vystymo departamento direktorė Jovita Platenkovienė.

Finansinių sukčiavimų virtualioje erdvėje daroma žala per metus padidėjo kartais: Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenimis, vien pirmąjį šių metų ketvirtį elektroniniai sukčiai iš Lietuvos gyventojų išviliojo 2,9 mln. eurų, kai tuo pačiu laikotarpiu pernai nuostoliai siekė 1,2 mln. eurų. Ekspertai situaciją sieja su pandemijos kasdienybe: darbu iš namų, nuotoliniu bendravimu ir noru „įdarbinti“ susitaupytus pinigus.

Pirmąjį 2021 m. ketvirtį LBA priklausantys finansų rinkos dalyviai, tarp kurių ir Lietuvos centrinė kredito unija, fiksavo 472 sukčiavimo incidentus elektroninėje erdvėje – maždaug šimtu daugiau nei vidutiniškai per ketvirtį pernai. Tiek atvejų gausa, tiek padaryta žala labiausiai išsiskiria investiciniai sukčiavimai: užfiksuoti 122 atvejai, sukčiai iš gyventojų išviliojo 1,2 mln. eurų.

Šiemet dar nepasitaikė atvejų, kai nusikaltėliams būtų pavykę išvilioti lėšas iš darbuotojų, apsimetus įmonės ar įstaigos vadovu, kur kas retesnis ir prieš porą metų paplitęs scenarijus, kai paskambinus buvo apsimetama finansinius nusikaltimus tiriančiais pareigūnais. Deja, perimant susirašinėjimą ir klastojant sąskaitų faktūrų duomenis per tris 2021 m. mėnesius padaryta 1 mln. eurų žalos – tiek pat, kiek analogišku būdu per visus praėjusius metus.

Anot LBA finansinių nusikaltimų prevencijos komiteto pirmininko Audriaus Šapolos, šias tendencijas galima susisieti su pandemijos situacija ir visuomenės nuotaikomis.

„Gyvo bendravimo galimybės pirmąjį metų ketvirtį buvo apribotos, nemaža dalis žmonių šiemet ir toliau dirba bei mokosi nuotoliniu būdu. Taigi daugiausia bendraujame, apsiperkame ir kitus reikalus tvarkome telefonu bei internetu. Sukčiai aktyviai stebi situaciją ir naudojasi aktualijomis – tiek siūlydami neva pelningas investavimo galimybes, tiek apgaule pakeisdami sąskaitos numerį dokumentuose. Todėl pagrindinis patarimas gyventojams šiuo metu – kiekvieną gautą pasiūlymą tikrinti dvigubai, būti ypač apdairiems ir nepasikliauti pasakomis apie greitą praturtėjimą“, –  akcentavo prevencijos ekspertas.

Grįžo netikri laiškai

Nemažėja žala, gyventojų patiriama dėl vadinamojo romantinio sukčiavimo, vykstančio nusikaltėliams užmezgus emocinį ryšį su aukomis: šiemet jau nustatyti 36 tokie epizodai, kurių bendras nuostolis – apie 200 tūkst. eurų. Lėšos dažniausiai pervedamos į užsienyje esančias bankų sąskaitas.

Šiek tiek išaugo vadinamųjų „phishing“ vagysčių, vykdomų suklastojus SMS ir elektroninius laiškus, daromi nuostoliai – pranešta apie 11-a tokių atvejų, kurių metu netekta 66 tūkst. eurų. Su pastaruoju reiškiniu šiemet jau susidūrė ne vienas finansų rinkos dalyvis, kurio vardu buvo manipuliuojama suklastotuose elektroniniuose pranešimuose. LBA primena, kad bankai ir kitos žinomos organizacijos bei įstaigos niekada nesiunčia gyventojams laiškų su aktyviomis nuorodomis, prašymais nurodyti savo asmeninius duomenis ir pan. jautrią informaciją.

LBA duomenimis, praėjusiais metais elektroninių sukčių šalies gyventojams padaryta žala viršijo 4,5 mln. Eur, užfiksuoti iš viso 1336 elektroninių sukčiavimų atvejai.

Vykdydama nuoseklią virtualių sukčiavimų situacijos stebėseną sektoriaus mastu, LBA finansinių nusikaltimų elektroninėje erdvėje statistiką fiksuoja nuo 2020 metų pradžios.

Primename labiausiai paplitusius sukčių naudojamus scenarijus:

1. Investicinis sukčiavimas.

Kalbūs pašnekovai, prisistatantys „investavimo ekspertais“, telefonu siūlo pelningai įsigyti aukso, naftos ar investuoti į fondus. Dažnai skambinama iš užsienietiškų numerių, per pokalbių programėles „Viber“ ar „WhatsApp“, bendraujama rusų kalba.

Patarimas: geros reputacijos investavimo ekspertai nesiūlo savo paslaugų skambinėdami nepažįstamiems asmenims. Tokius skambučius geriausia iškart atmesti. Nepaisykite pašnekovo spaudimo, kurį tikrai pajusite, nebijokite pasirodyti nemandagūs, nesileiskite įkalbinėjami parsisiųsti kompiuterines programas.

2. Verslo sukčiavimai: suklastotos sąskaitos faktūros, netikras įmonės vadovas.

Norėdami apsimesti įmonės vadovu arba klastodami duomenis sąskaitoje faktūroje, sukčiai pasirūpina, kad laiškai ir bendravimas būtų kuo labiau įtikinami. Taip pat paskatina auką pervesti įmonės lėšas į neva patikimo partnerio, o iš tiesų – nusikaltėlių sąskaitą.

Patarimas: šiose situacijose gali padėti nuoseklūs vidiniai organizacijos procesai. Tai gali būti keturių akių principas, būtinas kontrolinis skambutis įgaliotam kontaktiniam asmeniui. Mokėjimams, kurie viršija nustatytą limitą, įdiekite papildomą sąskaitos numerio ir gavėjo patikrinimo papildomą procedūrą. Atnaujinkite antivirusines programas ir pan. technines apsaugos priemones.

3. „Fišingas“ (angl. phishing) arba sukčiavimas, siekiant neteisėtai įgyti asmeninius konfidencialius duomenis.

Pasitelkę elektroninį paštą, SMS žinutes, skambučius telefonu, sukčiai apsimeta žinomų ir teisėtai veikiančių organizacijų atstovais – pavyzdžiui, bankininkais, – ir siekia išvilioti asmeninius prisijungimo prie interneto bankininkystės duomenis. Neretai naudojamasi aktualiomis temomis, pvz., pranešama, neva atėjo laikas atnaujinti savo paskyrą, užpildyti klausimyną, gauti kompensaciją, parsisiųsti informaciją.

Patarimas: labai apdairiai vertinkite bet kokią iš nepažįstamo asmens gautą užklausą ar pasiūlymą, net jeigu šis pasakoja, neva jūsų sąskaita neva buvo „užvaldyta“ arba mini kitas gąsdinančias situacijas. Niekam ir niekada neatskleiskite savo asmeninių prisijungimo prie interneto banko duomenų. Kaskart pasitikrinkite siuntėjo arba nuorodos adresą, nespauskite ant nuorodų ir prisegtų laikmenų.

Ekspertai primena, kad priimant sprendimus, susijusius su pinigais, ir tvirtinant elektroninius mokėjimus, niekada nereikia skubėti – ypač kai netikėtai kreipęsis asmuo žada įspūdingą investicijų grąžą arba atlygį už skubų pavedimą. Vis dėlto įtarus, kad galėjote būti apgauti – kuo skubiau kreipkitės į savo kredito uniją.

„Taisyk ratus žiemą, o roges vasarą“ – sakoma iki skausmo žinomoje patarlėje. Tad artėjant pavasariui, ūkininkai jau planuoja būsimo sezono darbus ir jiems atlikti reikalingas investicijas. Siekdamos palengvinti patiriamus nuostolius bei padėti vystyti ūkius, LKU grupės kredito unijos, bendradarbiaudamos su partneriu UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondu (ŽŪPGF), aktyviai veikia lengvatinių kreditų srityje.

LKU kredito unijų grupės, kurią sudaro 45 kredito unijos ir jas prižiūrinti Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU), paskolų žemės ūkiui portfelis 2020 m. gruodį siekė 86,3 mln. Eur. Taip pat per visus praėjusius metus buvo suteikta lengvatinių kreditų pagal ŽŪPGF skatinamąsias finansines priemones už daugiau kaip 25 mln. Eur.

„LKU grupės kredito unijos turi ilgametę darbo su šalies ūkininkais patirtį. Veikiame lanksčiai ir ieškome geriausių kredito sąlygų, atitinkančių besikreipiančiojo poreikius bei galimybes“, – sako Jūratė Tamošaitytė, LCKU einanti projekto „Verslumo skatinimas“ vadovės pareigas.

„Ūkininkai gali modernizuoti, plėsti savo ūkius, nejusdami palūkanų naštos“

Dėl skirtingų sezonų bei klimato kaitos nulemtų reiškinių, ligų ir kenkėjų, ūkininkai kasmet patiria didelių nuostolių. Reaguodamos į sunkiai prognozuojamus iššūkius, 10 LKU grupės kredito unijų tapo finansų tarpininkėmis teikiant lengvatinius kreditus pagal priemonę „Paskolos nukentėjusiems nuo nepalankių klimato reiškinių“.

Kreditai pagal skatinamąją finansinę priemonę teikiami žemomis, 2 proc. nesiekiančiomis palūkanomis. Dėl kreditų iki 25 tūkst. Eur gali kreiptis pirmine žemės ūkio gamyba užsiimantys ūkio subjektai, per pastaruosius trejus metus nukentėję nuo sausros, liūčių, šalnos ar kitų derliui pakenkusių klimato veiksnių.

„Žemės ūkis yra sritis, labiausiai kenčianti nuo nepalankių klimato reiškinių – tai patvirtina paskutiniųjų trijų metų tendencijos. Taip pat ūkininkai, keisdami technologijas ir prisitaikydami prie nuolat kintančių ūkininkavimo sąlygų, privalo papildomai investuoti ir rasti sprendimus, kaip išlikti konkurencingais rinkoje. Šioje vietoje ypatingą reikšmę įgyja lengvatiniai kreditai mažesnėmis metinėmis palūkanomis“, – teigia kredito unijos „Tikroji viltis“ administracijos vadovė Virginija Stonkuvienė.

Skatinamąja finansine priemone  „Paskolos nukentėjusiems nuo nepalankių klimato reiškinių“ pasinaudojo kredito unijos „Tikroji viltis“ narys, ūkininkas Egidijus Šemeklis. Daugiau nei 15 metų Akmenės raj. plėtojantis mišrų ūkį, E. Šemeklis 2017-aisiais susidūrė su šalnų pasekmėmis: „Nors tada nušalo virš 30 ha derliaus, šis žemės plotas sudarė mažiau nei 25 proc. viso pasėto ploto, todėl paramos iš valstybės tada negavome“, – prisimena E. Šemeklis.

Ūkininkas savo veikloje stengiasi naudoti naujausią ir išmaniąją žemės ūkio techniką. Tokiu būdu galima kontroliuoti ir maksimaliai sumažinti naudojamų cheminių medžiagų kiekį bei apsaugoti ne tik auginamą derlių, bet ir gamtą. Būtent gautu lengvatiniu kreditu buvo padengta dalis sumos, reikalingos įsigyti naują išmanųjį purkštuvą E. Šemeklio auginamoms ankštinėms kultūroms.

Ūkininkas neabejoja – šios lengvatinės priemonės yra svarbi pagalba šalies ūkininkams. „Ko tada neuždirbau iš nušalusio derliaus, tą valstybė kompensavo pasiūlydama patrauklias kredito palūkanas. Reikia įvertinti, kad nors ūkio plėtra be skolintų lėšų yra įmanoma, tačiau ji bus kur kas lėtesnė. Tokių lengvatinių priemonių dėka ūkininkai gali modernizuoti, plėsti savo ūkius, nejusdami jokios palūkanų naštos“, – savo patirtimi dalijasi E. Šemeklis.

Pagalba pirmine žemės ūkio gamyba užsiimantiems ūkio subjektams

„Tam tikros finansinės priemonės yra skirtos pagelbėti nuo nepalankių klimato ar ekonominių sąlygų nukentėjusiems ūkininkams. Taip pat nemažiau yra aktualu ir lengvatiniai kreditai, skatinantys ūkių plėtrą. Šioje vietoje siūlome finansines priemones, kurios kuria palankesnes sąlygas ūkio subjektams gerinti jų ūkių rezultatus, tvarumą, aplinką ar infrastruktūrą“, – sako ŽŪPGF l. e. direktorės pareigas Romalda Globienė.

Siekiant sudaryti sąlygas ūkininkams, užsiimantiems pirmine žemės ūkio produktų gamyba, pasiskolinti lėšų ūkių plėtrai ir vystymui, 17 LKU grupės kredito unijų tarpininkauja teikiant kreditus pagal dar vieną ŽŪPGF lengvatinę priemonę „Paskolų teikimas pirmine gamyba užsiimantiems ūkio subjektams“.

Lengvatiniai kreditai pagal finansinę priemonę pirmine gamyba užsiimantiems ūkiams ir ūkininkams bendra metinė palūkanų norma – 3 proc. Kredito administravimo mokestis – iki 0,5 proc. visos kredito sumos.

„Pagal šią lengvatinę priemonę galime suteikti kreditus žemės ūkio technikai, įrangai, veislinėms pieno kryptiems telyčioms bei genetinei medžiagai įsigyti patrauklesnėmis nei rinkos sąlygomis. Pasiskolinti galima iki 7 metų laikotarpiui, o didžiausia galima kredito suma – 110 tūkst. Eur“, – pabrėžia J. Tamošaitytė.

Primename, kad norintieji gauti kreditą žemės ūkiui, gali pateikti užklausą LKU kredito unijų grupės interneto svetainėje www.lku.lt arba kreiptis el. paštu [email protected]. Artimiausiu metu su Jumis susisiekęs atsakingas darbuotojas pateiks kredito žemės ūkiui pasiūlymą. Taip pat dėl konsultacijos galite atvykti į artimiausią LKU grupės kredito uniją.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenimis, praėjusiais metais elektroninių sukčių Lietuvoje gyventojams padaryta žala perkopė 4,5 mln. Eur. Daugiausia nuostolių padaryta perimant susirašinėjimą elektroniniu paštu ir įtraukiant žmones į investicinio sukčiavimo pinkles. Ekspertai primena, kad priimant sprendimus, susijusius su pinigais, ir tvirtinant elektroninius mokėjimus, niekada nereikia skubėti – ypač kai netikėtai kreipęsis asmuo žada įspūdingą investicijų grąžą arba atlygį už skubų pavedimą.

Per praėjusius metus LBA nariai iš viso užfiksavo 1336 elektroninių sukčiavimų atvejus. Bendra tendencija – asmeniniu nusikaltėlių kontaktu su auka bei įtaiga paremtų incidentų dalis šiek tiek mažėja, o įmantresnių schemų, kurių taikinyje atsiduria ne vien asmenys, bet ir įmonės bei organizacijos – daugėja.

2020 m. LBA ir jos nariai ne tik ėmėsi iniciatyvos kas ketvirtį fiksuoti incidentų elektroninėje erdvėje skaičių ir daromą žalą, bet ir pradėjo bendradarbiavimą su Lietuvos kriminalinės policijos biuru, įgyvendino prevencines saugumo internete kampanijas.

„Nuolatinė situacijos stebėsena leidžia įžvelgti nusikaltėlių dažniau naudojamas strategijas ir perspėti apie tai klientus. Savo ruožtu pareigūnų žodis užkibusiems ant sukčių kabliuko dažnai yra paveikesnis nei banko tarnautojo skambutis. Sumažinti nusikaltėlių daromą žalą galime tik sutelkę jėgas bei nustoję manyti, kad šis pavojus gresia tik patikliems arba vyresnio amžiaus gyventojams – sukčiai apgauna ir jaunuolius, ir įmonių vadovus“, – akcentavo Audrius Šapola, LBA Finansinių nusikaltimų prevencijos komiteto pirmininkas.

„Finansinis raštingumas šiandien neįsivaizduojamas be gebėjimo kritiškai vertinti informaciją ir apdairiai elgtis virtualioje erdvėje. Su savo duomenimis ir lėšomis privalome elgtis itin rūpestingai, – sakė dr. Eivilė Čipkutė, LBA prezidentė. – Elektroniniai mokėjimai yra patogūs ir greiti, o už jų tvirtinimą asmuo atsakingas pats. Sukčiai mėgina tai išnaudoti saviems tikslams ir siekia paskatinti aukas patvirtinti pavedimą į nurodytą sąskaitą, suvesti mokėjimo kortelės duomenis netikroje svetainėje arba kitaip neapdairiai atskleisti savo asmeninius duomenis.“

Viliojo „investuoti“

Daugiausia žalos 2020-aisiais Lietuvos gyventojai patyrė dėl vadinamojo investicinio sukčiavimo, kai nusikaltėliai manipuliacijomis priverčia gyventojus neva investuoti į rizikingus instrumentus, o iš tiesų išvilioja pinigus. Šitaip netekta 1,7 mln. eurų. Šio tipo incidentai pernai, lyginant su kitais sukčių scenarijais, buvo ir gausiausi – užfiksuoti net 295 atvejai. „Investicijų brokeriai“ dažnai skambina iš užsienietiškų numerių, pasitelkia populiarias pokalbių programėles, pvz., „Viber“ ar „WhatsApp“.

Itin daug nuostolių ne tik gyventojams, bet ir įmonėms pridaro susirašinėjimo el. paštu perėmimas, klastojant sąskaitų faktūrų duomenis. Tokių atvejų per visus praėjusius metus užfiksuota 51, jų padaryta žala siekė daugiau kaip 1 mln. eurų. Pranešta ir apie 9 atvejus, kai sukčiai apsimetė įmonės vadovu ir privertė darbuotojus atlikti pavedimus, šitaip netekta 138 tūkst. eurų.

Norėdami apsimesti generaliniu direktoriumi arba klastodami duomenis sąskaitoje faktūroje, sukčiai būna iš anksto išsiaiškinę įmonės struktūrą ir procesus, neretai – ir susipažinę su vidine korespondencija. Jie pasirūpina, kad laiškai ir bendravimas būtų kuo labiau įtikinami ir paskatina auką pervesti įmonės lėšas į neva patikimo partnerio, o iš tiesų – sukčių sąskaitą. Pavyzdžiui, prisistatę generaliniu direktoriumi nurodo niekam nepasakoti apie slaptu turintį likti pavedimą, už kurį jums bus „atlyginta“ paaukštinimu arba priedu prie atlyginimo; tiekėjo vardu praneša apie pokyčius įmonės rekvizituose ir atsiunčia „pataisytą“ sąskaitą.

Negaili laiko įdirbiui

Tebėra paplitę romantiniai sukčiavimai – šių per metus užfiksuota 82, padaryti nuostoliai siekia 451 tūkst. eurų. Internete sutikti susirašinėjimo draugai ir draugės dažniausiai po kurio laiko imdavo prašyti paslaugų. Pavyzdžiui, padėti išspręsti finansines bėdas, sumokėti muitą už dovanos pristatymą ir t. t.

Paaiškėjus tiesai, situacija būna ypač skaudi, nes romantiniai sukčiai dažniausiai negaili laiko įdirbiui: bendravimas su potencialia auka gali trukti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių, o pastangos užmegzti artimą ryšį – labai įtikinamos.

Nors vis daugiau incidentų įvyksta virtualioje erdvėje, piktavaliai ir toliau dažnai pasitelkia telefoną: telefoninio sukčiavimo atvejų pernai nustatyta 163, jų žala – 475 tūkst. eurų. Suklastojus SMS arba el. laišką ir šitaip mėginant išgauti asmeninius prisijungimo duomenis – angliškai šis sukčiavimo būdas vadinamas „phishing“, – išviliota 168 tūkst. eurų, per metus pranešta apie 143 tokius incidentus.

Nustatyti ir 593 kitokie sukčiavimai, kurių padaryti nuostoliai sudaro 827 tūkst. eurų.

Patarimas – neskubėti ir nepasiduoti spaudimui

Ekspertai pataria visą elektroniniais kanalais bei telefonu gaunamą informaciją įvertinti kritiškai ir atsakyti sau į 3 esminius klausimus.

1. Su kuo aš bendrauju? Griežtai nepasitikėkite gauta informacija. Ypač jei ši Jus pasiekė ne kaip atsakas į jūsų teiktą užklausą, pavyzdžiui, pateiktą oficialiu banko klientų aptarnavimo skyriaus adresu. Jeigu sulaukėte laiško su neįprastu pasiūlymu, prašymu iš nežinomo adresato, būkite ypač atsargūs. Taip pat jeigu šis prisistato žinomos įmonės, tarnybos ar kitokios egzistuojančios institucijos atstovu.
2. Ar mane bandoma paveikti emociškai? Nerealiai skambantis pranešimas apie laimėjimą loterijoje, kurioje neprisimenate dalyvavę, siūlymas solidžiai užsidirbti, dėl visų užduočių susitariant nuotoliniu būdu ir pasitelkiant asmeninę sąskaitą, vadovu prisistatančio asmens reikalavimas pervesti įmonės pinigus, pasikartojantys investuoti kviečiančio „vadybininko“ skambučiai, meilus pokalbis socialiniuose tinkluose, po kurio ateina finansinės pagalbos prašymas… Visuose šiuose sukčiavimo scenarijuose pasitelkiamas emocinis spaudimas. Pastebėję jį, kelkite klausimą dėl visos situacijos tikrumo.
3. Ar tvirtinu operaciją, kurią noriu atlikti? Atsiskaityti internetu šiandien yra paprasta, tačiau būtina nepamiršti, kad tai – ne žaidimas, o prieiga prie jūsų pinigų. Atlikdami mokėjimą, kaskart atidžiai perskaitykite, kokį veiksmą tvirtinate: ekrane parodomas tiek paslaugos pavadinimas, tiek trumpas operacijos aprašymas. Jei nesate tikri, kad jis teisingas, niekada neveskite savo PIN kodo. Taip pat visada patikrinkite, ar telefono ekrane rodomas kontrolinis kodas atitinka kodą, rodomą interneto svetainėje arba bankininkystės lange. Kilus įtarimų, kad tapote sukčiavimo auka, nedelsdami kreipkitės į savo banką bei policiją.

Stiprinant elektroninių mokėjimų saugumą ir mažinant sukčiavimų riziką, nuo 2021 m. sausio 1 d. Europos Sąjungos (ES) valstybėse įsigalios griežtesni reikalavimai. Sėkmingai atsiskaityti mokėjimo kortelėmis perkant internetu bus galima tik tose elektroninėse parduotuvėse, kurios bus įdiegusios griežtus saugos standartus.

Kad būtų apginti kliento teisėti interesai, atsiskaitant mokėjimo kortele internetu nuo 2021 m. sausio 1 d. nepakaks nurodyti mokėjimo kortelės numerio ir CVV kodo. Nuo kitų metų mokėjimus bus būtina patvirtinti ir slaptažodžiu bei vienkartiniu saugos kodu, gautu SMS žinute.

Laikantis naujų reikalavimų, kredito unijos, kaip ir kitos kredito įstaigos, daugeliu atvejų privalės atmesti atsiskaitymus mokėjimo kortelėmis tose elektroninėse parduotuvėse, kurios neįdiegs griežtų saugos standartų. Mokėjimui nepavykus, klientams rekomenduojama pirmiausia dėl situacijos teirautis prekybininko.

Naujieji standartai skirti padidinti internetu atliekamų mokėjimų saugumą ir apsaugoti kortelių turėtojų interesus. Tokiu būdu bus sumažinta mokėjimo kortelių duomenų pasisavinimo ir panaudojimo atliekant neteisėtas pinigines operacijas rizika.

Naujoms taisyklėms įgyvendinti Lietuvoje nustatytas pereinamasis 3 mėnesių laikotarpis:

1. Nuo sausio 1 d. saugesnio autentiškumo patvirtinimo nebus reikalaujama elektroninėse parduotuvėse atsiskaitant iki 500 Eur. Taip pat bus atsižvelgta į tai, kad ankstesnių nuotolinių elektroninių mokėjimo operacijų, inicijuotų nuo paskutinio karto, kai buvo taikytas griežtas kliento autentiškumo patvirtinimas, mokėjimo operacijų skaičius neviršytų 5 atskirų operacijų iš eilės.
2. Nuo vasario 1 d. saugesnio autentiškumo patvirtinimo nebus reikalaujama elektroninėse parduotuvėse atsiskaitant iki 250 Eur, nuo kovo 1 d. – iki 100 Eur.
3. Nuo balandžio 1 d. įsigalios 30 Eur limitas, o taip pat bendra ankstesnių nuotolinių elektroninių mokėjimo operacijų, inicijuotų nuo paskutinio karto, kai buvo taikytas griežtas kliento autentiškumo patvirtinimas, vertė turės neviršyti 100 EUR.

Šie reikalavimai kol kas negalios atsiskaitant kortele už Europos ekonominės erdvės (EEE) ribų, kadangi kitos šalys dar neperėjo prie saugesnio apsipirkimo internetu. Griežto klientų autentiškumo patvirtinimo (angl. SCA) standartų taikymas yra nustatytas ES Mokėjimo paslaugų direktyvoje arba PSD2.

LKU grupės kredito unijos primena, kad prieš atliekant internetinius mokėjimus būtina prisijungti prie saugaus atsiskaitymo internetu programos „Secure 3D“. Nuo 2021 m. mokėjimo kortelių turėtojai, neužregistravę savo kortelių „Secure 3D“ programoje, negalės atsiskaityti saugumo programoje dalyvaujančiose internetinėse parduotuvėse. Kaip tai padaryti, sužinokite šioje nuorodoje.

Džiaugiamės galėdami pranešti, kad siekiant maksimalaus interneto vartotojų patogumo ieškant dominančios informacijos apie kredito unijas, buvo atnaujinta LKU grupės interneto svetainė adresu www.lku.lt. Nuo šiol svetainė bus modernesnė ir dar labiau pritaikyta šiandienos klientų poreikiams.

Naujinimo darbų metu atsižvelgus į skirtingų auditorijų poreikius bei siekiant didesnio aiškumo, buvo nuspręsta atskirti informaciją apie LKU grupės kredito unijų teikiamas finansines paslaugas bei visą grupę prižiūrinčios Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) veiklą. Kitaip negu iki šiol, informacija apie LCKU pateikiama atskiroje interneto svetainėje adresu www.lcku.lt. Taip pat naujų metų pradžioje bus atnaujintos ir LKU grupei priklausančių kredito unijų interneto svetainės.

Siekiant sukurti sklandžią vartotojų naršymo svetainėje patirtį, buvo panaudotos naujosios interneto svetainių tendencijos ir technologijos. Svetainė pritaikyta naršymui ne tik kompiuteriais, bet ir mobiliaisiais telefonais bei planšetėmis. Svetainės lankytojų lauks ne tik atnaujinta informacija, bet ir šiuolaikiška svetainės struktūra ir dizainas. Svarbu ir tai, kad naršymas LKU grupės interneto svetainėse dėl patogesnės navigacijos ir atnaujintos sistemos bus ne tik greitesnis, bet ir saugesnis. Taip pat interneto svetainės papildytos ir naujomis funkcijomis.

Naršymo sklandumą užtikrins šiuolaikiška svetainės sistemos architektūra, informacijos paieškos moduliai, atskira dažniausiai užduodamų klausimų skiltis. Atnaujintos paskolų skaičiuoklės dėka interneto vartotojai galės dar patogiau sužinoti preliminarias paskolų sąlygas ir pateikti elektroninę paraišką kreditams gauti. Be viso to, svetainės lankytojai čia ras ir terminuotojo, taupomojo indėlių palūkanų kredito unijose lenteles bei terminuotojo indėlio skaičiuoklę.

Būsimi kredito unijų klientai interaktyvaus žemėlapio pagalba lengvai ras arčiausiai esančias LKU kredito unijas, kurių nariais galės tapti. Artimiausiu metu LKU kredito unijų grupė pristatys naują įrankį, leisiantį gyventojams tapti kredito unijų nariais nuotoliniu būdu dar paprasčiau. Pakaks visus reikalingus dokumentus pateikti per vieningą savitarnos sistemą interneto svetainėje www.lku.lt.

LKU grupės kredito unijų interneto svetainėse lankytojai ras visą svarbiausią informaciją apie unijų teikiamas finansines paslaugas, aktualias naujienas, kurios lengvesnei jų paieškai bus kategorizuojamos ir archyvuojamos.

Linkime sklandžios ir malonios naršymo patirties!